Kokios trukmės atostogos idealiausios ir kaip pailsėti kelionėje?
Mykolas Vadišis
Explorway.com įkūrėjas, žurnalistas, kelionių vadovas
Ar pažįstate tą jausmą, kai viską atiduotumėte už papildomas kelias dienas paplūdimyje, ant banglentės ar tiesiog tinginiaudami? O gal atsimenate atostogas, kuriose paskutines dienas jau laukėte grįžimo namo? Vesdamas ir organizuodamas turus sutikau pačių įvairiausių keliautojų. Štai atpažįstamos atostogautojų grupės, kurioms net kelioms prikalausau ir aš pats.
Vieni iš mūsų negali pagalvoti apie gulėjimą paplūdimyje ir net kurorte turi kažką veikti, judėti, pamatyti. Kiti per atostogas nori kuo daugiau žmonių ir veiksmo, treti - tylos ir ramybės bei gamtos, ketvirtiems užtenka turėti internetą ir po palme paskrolinti, penkti dirba darbą savo nuotykius publikuodami socialiniuose tinkluose, šešti ypač ilgesnėse kelionėse antroje atostogų pusėje iš tiesų pradeda ilgėtis namų, savo lovos, šeimos, draugų, maisto, klimato ar net darbo.
Kur dar mano bičiuliai metų metus klajojantys po pasaulį ir derinantys darbus su gyvenimu kelyje. Juos pasivyti bando progresyvios kompanijos organizuojančios darbostogas. Taip atsiranda ir dar viena grupė keliautojų, kurie niekada iki galo neatsitraukia nuo darbų atostogose ir atvirkščiai - visą laiką gyvena darbostogų ritmu.
O ką sako mokslininkai? Koks idealiausias atostogų laikas, trukmė ir būdas? Pabandykime atrasti aukso vidurį kartu.
Ideali kelionių ir atostogų trukmė
Tiesiai šviesiai, mažiausiai tai turėtų būti 8 dienos. Idealiausiai - 11 dienų atostogų. O 14-16 dienų su skrydžiais gerai suplanuotų kelionių nuotykių - tai aukso vidurys tarp pamatytos šalies, išbandytų veiklų, subalansuoto lėtesnio keliavimo ir užtektinai poilsio prieš ir po kelionės.
Nemažai tyrimų apie atostoginių kelionių įtaką mūsų sveikatai parengė Suomijos universitetai. Helsinkio ir Tamperės mokslininkai jau daug dešimtmečių bando atrasti formulę, kokios yra idealiausios atostogos mūsų fizinei ir psichologinei sveikatai.
Rezultatai aiškiai rodo, kad tik 8-tą kelionės dieną mes pradedame visiškai pasinerti į vietą, kurioje esame, jaučiame didžiausią atostogų pasitenkinimą. Ir tai tęsiasi iki 11-tos atostogų dienos. Vėliau, jei kelionės planas, užimtumas nesikeičia - atostogų nuotaika gana staigiai blėsta, mes priprantame prie aplinkos, kad ir kokia neįprasta ji bebūtų, prisitaikome prie atostogų ritmo ir po truputi mintimis pradedame grįžti į darbus, prie reikalų namuose.
Todėl 11-tą kelionės dieną verta arba keisti kelionės ritmą, aplinką, arba pradėti kelionę namo. Tai nuolat sau sakau ir ilsėdamasis, ir organizuodamas keliones kitiems. Todėl dviejų savaičių nuotykiai ir egzotinės kelionės geriausiai pasiteisina tada, kai yra balansas tarp veiklų, gamtos, miestų, kultūros pažinimo ir visiško poilsio paplūdimyje ar kitoje ramioje vietoje.
Moksliškai įrodyta, kad pačios neefektyviausios atostogos yra tarp 4-6 dienų. Nekalbame apie savaitgalio artimas išvykas, tačiau rinkdamiesi trumpas atostogas atidžiai pasižiūrėkite, ar verta imti 4 dienų (ypač tolimesnę) kelionę. Ji patraukli tik tuo, kad suteikia pasitenkinimo perkant pigius bilietus, planuojant pačią išvyką, o realiai nuvykus į vietą ne visada pateisina lūkesčius.
Geriausias tokių kelionių pavyzdys - pigių oro linijų skrydžiai du kartus į savaitę į daugelį Europos kampelių. Pavyzdžiui, sekmadienį galite pigiai nuskristi iki Islandijos ir jau ketvirtadienį grįžti atgal. Skamba viliojančiai, tačiau iš tiesų, pamatysite tik Reikjaviko apylinkes arba prasėdėsite automobilyje bandydami aplėkti kuo daugiau. Tik pradėję įsijausti, jau turėsite skristi atgalios, o grįžus namo reikalai užgrius tuo pačiu ritmu, tarsi po ilgesnio savaitgalio. O jei dar blogi orai sugadino pusę trumpų atostogų? Būsite nei pakartas, nei paleistas. Ką jau kalbėti apie tvarumą, atsakomybę ir lėtesnį keliavimą, kurį neišvengiamai turėsime rinktis norėdami nors kažkiek sumažinti poveikį klimato kaitai.
Prisijunk - EXPLORWAY kelionių į Filipinus:
Dažnai būtent pigūs skrydžiai diktuoja kelionės trukmę ir tai sukrenta į 7 dienų kelionės planą. Vis dėlto, net ir tokiu atveju pasilikite sau laiko namuose pasimėgauti kelionės atsiminimais vėlyvą rytą su kavos puodeliu rankoje. Tos papildomos poilsio dienos praverčia po bet kurios ilgesnės kelionės.
O kaip trijų savaičių ir ilgesnės kelionės?
Yra pasaulio kraštų, pavyzdžiui, Naujoji Zelandija, Japonija, Kanada, Argentina, kurioms aplankyti teks skristi labai toli ir brangiai. Aklimatizuotis prie laiko juostos užtruks vieną ar dvi dienas prieš kelionę ir po jos.
Ir iš savo patiries Rytų Afrikoje, Filipinuose bei kitose pasaulio vietose galiu užtikrintai pasakyti, kad būtent šios kelionės labiausiai įsirėžia į atmintį. Trijų savaičių turas Kenijoje net kelis kartus pavyko taip, kad nebebuvo nei ko pridėti, nei atimti. Antra vertus, 18-19-ta kelionės diena - tai būtent tas laikas, kai daugeliui ateina antrasis nuotaikos kritimas ir jau tikras namų ilgesys. Atsiranda nuovargis nuo nuotykių ar net gulėjimo paplūdimyje, ir čia net masažai, pasikeitęs kelionės ritmas ar keičiamos valstybės nebepadeda. Keliautojų dopamino lygis mažėja, mintys nevaldomai pakrypsta link namų.
Ne paskutinėje vietoje ir grupės psichologija - keliaujant didesnėje ar mažesnėje grupėje tris savaites su tais pačiais žmonėmis, nenoromis gali atsirasti trintis.
Todėl trijų savaičių keliones verta rinktis, kai per metus turite daugiau nei mėnesį atostogų ir galite sau leisti dėl nuotykio šiek tiek pasikankinti. Arba jei turite tam tikrą užduotį, kuri atitraukia visas mintis, pavyzdžiui, kopimas į kalną, nardymo pamokos, savanorystė bendruomenėje. Žinoma, yra tolimų pasaulio krypčių, kurias lankote vieną kartą gyvenime ir per dvi savaites nespėjate pamatyti nė mažos dalies. Tokiu atveju bet kokie nepatogumai ilgoje kelionėje bus pamiršti.
Kaip keliauti, kad pailsėtumėte?
Dar žymus Lietuvos tarpukario keliautojas Matas Šalčius, parašęs savo įspūdingą kelionių knygą Svečiuose pas 40 tautų yra sakęs: Planuoti kelionę - pats didžiausias džiaugsmas, keliauti - tikras darbas, o atsiminimai iš kelionės yra viso gyvenimo atpildas.
Šią taisyklę mes dažnai labai stipriai permaišome. Kelionės planavimą ir pasiruošimą iš viso užmirštame, o jei planuojame, tai nerimaujame dėl viešbučių ar lėktuvo užsakymų, kylančių kainų, reikalingų vizų ar skiepų. Prie to prisideda ir milžiniškas kelionių organizatorių, veiklų, viešbučių, krypčių pasirinkimas. Kad ir ką pasirinktume, viskas atrodys nepakankama. Ką jau kalbėti, kad nelieka laiko pasidomėti ta kryptimi į kurią keliaujame, paskaityti knygų, pasižiūrėti filmų ir kitos informacijos. Dažnai daiktus krauname paskutinę minutę ir jau tada tikimės atsigriebti kelionėje.
O tai tarsi parako statinė susprogti neišsipildžiusiems lūkesčiams. Pirmomis dienomis sėdime savanoje ar spalvingiausiame miesto turguje ir vis dar nervinamės, kad nėra interneto, bet reikia atsakyti į degančius laiškus. Ir net jei tai viskas įskaičiuota viešbutis su internetu ir nemokamais kokteiliais - dar blogiau. Liekame su savo darbais ir mintimis įkalinti prie baseino, kažkur už tūkstančių mylių nuo savo aplinkos. Suima nerimas. Tada ir oras per vėsus ar per karštas, vietos žmonės per daug nedraugiški, kelionės programa per daug sugrūsta ar per mažai veiklų įsiplanavome, o galiausiai ir šiaip viskas per daug brangu.
Net jei 11-tą egzotiškų atostogų dieną pasiekiame šiokį tokį nusiraminimą, pradedame kelti atostogų vaizdus į socialinius tinklus, atsipalaiduojame… Tada pasidžiaugiame paskutiniu saulėlydžiu kelionėje - jau laikas vykti atgal į darbus.
Keli konkretūs patarimai, kaip tinkamai pailsėti kelionėje
Visų šių patarimų esmė labai panaši į anksčiau pacituotą M. Šalčiaus pasakymą. Jau prieš šimtą metų lietuvių keliautojas parodė įžvalgą ir davė kelionių receptą ir šiems laikams.
Pasidžiaukite kelionės planavimo procesu. Dabar jau šiuolaikinės studijos įrodė, kad kelionės laukimas, planavimas ir aktyvus domėjimasis būsimomis atostogomis gali atnešti ne mažiau laimės nei pačios atostogos.
Balansuokite kelionės nuotykius ir aktyvias veiklas su atsipalaidavimu. Kiekvienoje kelionėje pasilikite laiko poilsiui po atostogų. Idealiausias planas - 10-11 dienų aktvyvios veiklos ir 3-4 dienos ramesnio laiko po palme, SPA ar prie vandenyno.
Didesnę dalį kelionės aktyviai veikite (tik ne tai ką dirbate realiame gyvenime). Nesvarbu, ką mėgstate, tačiau pasistenkite užsiimti ta veikla dalies atostogų metu - sportuokite skirtingose pasaulio vietose, pieškite naujus kraštovaizdžius, fotografuokite įspūdžius, gaminkite ir ragaukite maistus, o didžiausią pasitenkinimą pajusite, jei kažką naujo pramoksite, praplėsite savo komforto ribas.
Atsijunkite nuo darbo. Bet iš tikrųjų. Jei be to negalite, susiplanuokite vietą ir laiką kelionėje, kurios metu periodiškai pasitikrinsite elektroninį paštą. Idealu jei savaitę būsite kalnuose ar džiunglėse, kur interneto signalas bus labai silpnas.
Pasilikite laiko sugrįžti į ritmą. Daugelis apklausų rodo, kad į darbus mes šokame tiesiai iš atostogų - vos ne su paplūdimio šortais į ofisą. Sugrįžimas, tai tas rytinis lėtas kavos puodelis išsikraunant daiktus, prisimenant geriausias kelionės akimirkas ir žiūrint mėgstamą serialą prieš grįžtant į darbus kitą dieną.
Prisiminkite ir įprasminkite savo kelionių nuotykius. Suredaguokite nuotraukas, išspausdinkite kelionių nuotraukų albumą, susikvieskite draugų pasidalinti įspūdžiais, socialiniuose tinkluose pasidalinkite atsiminimais ir įžvalgomis, pasidalinkite atsiliepimais su kelionių organizatoriais ir vietos gidais, palaikykite ryšius su aplankytoje šalyje sutiktais vietos žmonėmis ir grupės nariais, galiausiai surinkite lėšų egzotiško kaimelio, kurį lankėte, bendruomenės projektui.
Juk kelionės atsiminimai ir yra didžiausia gerų atostogų dovana. Įrodytas ir dar vienas dalykas - bent trys savaitės aktyvių atostogų per metus praiilgina gyvenimo trukmę ir pagerina sveikatą.
